žmogus be valios

miegu pakankamai, o gal ir daugiau, negu reikia (kokia prabanga!), valgau kokybiškai ir dar prariju papildų tablečių (dėl užtikrintumo), tačiau aš vis tiek aš tokia išsekusi ir apsimiegojusi ir pokaičio miegas nepadeda, atsibundu tokia pat pavargusi. Būdama soti, noriu valgyti nenorėdama pačio maisto, man reikia tiesiog nesustojančio proceso. Esu didžiai demotyvuota (kaip dar niekad) ir nebenulaikau koncentracijos. Ir ne, deja aš ne nėščia ir neapsėsta kitokių vidinių demonų, tai tiesiog abitūros simptomai, 2 savaitės iki egzaminų, portfolio, motyvacinių laiškų ir diplominio darbo pristatymo.

Vasarą pasveiksiu.

kreiduoti akių obuoliai

aš vemiu nuo šios baisingos nuobodybės
netikiu savim, nes neturiu jos, laisvės

mano valia uolėta ir aš brendu
per smėlį iki kelių

džiūsta lūpos
ir norėčiau pamerkti pirštų galiukus
į skystą padangę

kūrybiškumą ir šizofreniją lemia tas pats genas

"Tai, kad maniakinė depresija susijusi su aukšto lygio kūryba, išsamiai aprašyta Arnoldo Liudvigo (Arnold Ludwig) knygoje „Didybės kaina“ (The Price of Greatness). Apskritai, atrodo, kad tarp psichikos ligų ir kūrybiškumo yra glaudi koreliacija, kurios išvengiama tik retais atvejais. Tarsi tai, kas įkvepia kūrybai, taip pat iš anksto lemia ir šias problemas, o galbūt polinkis į psichikos ligas veda prie didesnio kūrybiškumo... 

Galbūt panašiai kaip ir pjautuvo formos ląstelių anemijos atveju, kai genetinis pokytis, kuris vienu atveju yra nepalankus, o kitu atveju daro teigiamą poveikį, įmanoma, kad ir genų pokyčiai, lemiantys tam tikrus psichikos sutrikimus, tam tikrais atvejais gali paskatinti ir neeilinį mąstymą bei puikius meninius pasiekimus. Psichologas Deividas Horobinas (David Horrobin) savo knygoje „Adomo ir Ievos beprotybė“ (The Madness of Adam and Eve) teigė, kad kūrybiškumą iš tiesų lemia šizofrenijos genai. Nors šis modelis nebuvo plačiai priimtas, jis atskleidė keistą panašų susirgimų šizofrenija dažnumą visame pasaulyje. Šizofrenija serga apie 1 proc. žmonių, neatsižvelgiant į jų etninę ar geografinę kilmę, o kitų ligų paplitimas atskirose žmonių populiacijose labai skiriasi. Jis teigė: taip yra dėl to, kad šizofreniją sukelia per daug „kūrybiškumo genų“, kurie, jei jų yra mažiau, yra naudingi ir būtent dėl to įsitvirtino atrankos būdu. Kitaip tariant, jei turite, pavyzdžiui, vieną ar dvi kopijas tokio geno varianto, kuris lemia polinkį susirgti šizofrenija, galite tapti didžiu kompozitoriumi ar matematiku (arba, jei kalbėsime apie mūsų paleolito laikų protėvius, geriau kurti naujus įrankius arba sumanyti, kur galima rasti maisto), o trys ar keturios tokio geno kopijos stumtelės jus „už ribos“, t. y. sukels šizofreniją.

Nors toks modelis atrodo labai spekuliatyvus, tačiau panašu, kad tarp psichikos ligų ir kūrybos proceso yra tam tikras ryšys, ir galbūt taip galima paaiškinti, kodėl šizofrenija būdinga visoms žmonių populiacijoms.

<...>

Galbūt kūrybiškumas iš tiesų yra peilio ašmenys, kuriais vaikščiodami svyruojame tarp psichikos ligos arba puikių pasiekimų – iš tikrųjų daugelis kūrybingų žmonių renkasi vieną iš šių alternatyvų. Bet kaip, siekdami išvengti pirmosios, galėtume nepakenkti antrajai? Kūrybiškumo esmė juk yra įsivaizduoti nesamus dalykus ir paversti realybe. Šizofrenija iš esmės apibrėžiama taip pat, tačiau, žinoma, šiuo atveju tai pasiekia tokį mastą, kad tampa žalinga asmenybei."

Ištrauka iš knygos "Pandoros sėkla".Knygą pdf formatu galima rasti čia.