Šiandien nežinia kelintą kart įsitikinu: jausmai - tūkstantį kart už protą stipresni. Kiekvieną valdo jausmai, net tą kuris įsitikinęs, kad vadovaujasi blaiviu protu. O mane vien tik jie turbūt ir valdo. Protas jiems netrukdo. Gal taip ir geriau, nors dažani dėl to, kad jie man tokie svarbūs, iškyla problemų. O jais aš pasikliaunu visada visada. Ir turiu stiprią nuojautą.
"Paserviruota mėnulio lėkštė
Ant padangių stalo
Tuščia
Žvilgsniais išlaižoma
Kantriai nelaukti yra išmokstama"
I. Valantinaitė
Bet pakalbėkime apie ką kita.
Vakar naktį buvau observatorijoj. Bokšte su atsiveriančiu stogu, beprotiškam šalty teko beveik nejudant stovėti porą valandų. Kojų pirštelius galėjai nulaužyti ir porą susimesti į kokteiliuką vietoj ledo kubelių. Jie taip nušalo, kad norėjosi cypti. Bet štai koks nuostabus mėnulis matėsi per teleskopą...
Grįžusi namo, kaip tikra naktibalda, valgiau savo namų gamybos, tooobulo skonio créme brulée su lengvučiu imbiero prieskoniu. Tik problema, kad dovanotas lituoklis nebeveikė ištirpinus cukrų antram indely ir nebegaliu karamelizuoti likusių... Todėl jų ir ne fotografavau. Deja... Na bet, einu atsinešiu dar vieną.
"Paserviruota mėnulio lėkštė
Ant padangių stalo
Tuščia
Žvilgsniais išlaižoma
Kantriai nelaukti yra išmokstama"
I. Valantinaitė
Labanakt.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
mintys tavo laukiamos: