2013-03-24

kojų piršeliai

Šiandien nežinia kelintą kart įsitikinu: jausmai - tūkstantį kart už protą stipresni. Kiekvieną valdo jausmai, net tą kuris įsitikinęs, kad vadovaujasi blaiviu protu. O mane vien tik jie turbūt ir valdo. Protas jiems netrukdo. Gal taip ir geriau, nors dažani dėl to, kad jie man tokie svarbūs, iškyla problemų. O jais aš pasikliaunu visada visada. Ir turiu stiprią nuojautą.

Bet pakalbėkime apie ką kita. 
Vakar naktį buvau observatorijoj. Bokšte su atsiveriančiu stogu, beprotiškam šalty teko beveik nejudant stovėti  porą valandų. Kojų pirštelius galėjai nulaužyti ir porą susimesti į kokteiliuką vietoj ledo kubelių. Jie taip nušalo, kad norėjosi cypti. Bet štai koks nuostabus mėnulis matėsi per teleskopą...

Grįžusi namo, kaip tikra naktibalda, valgiau savo namų gamybos, tooobulo skonio créme brulée su lengvučiu imbiero prieskoniu. Tik  problema, kad dovanotas lituoklis nebeveikė ištirpinus cukrų antram indely ir nebegaliu karamelizuoti likusių... Todėl jų ir ne fotografavau. Deja... Na bet, einu atsinešiu dar vieną.

"Paserviruota mėnulio lėkštė
Ant padangių stalo

Tuščia
Žvilgsniais išlaižoma

Kantriai nelaukti yra išmokstama"

I. Valantinaitė



Labanakt.






Komentarų nėra:

Rašyti komentarą

mintys tavo laukiamos:

Related Posts Plugin for WordPress, Blogger...