Turiu savo ant sienos kabantį gyvenimo manifesto.
Naujų Metų pradžia - proga sukelti paplėkusią motyvaciją.
Norėjau drausti sau tikėtis kažko iš šių metų. Nenorėjau nuo prirašyto lapo slysdama ant balto ir klausydamasi kaip miestas gaudžia ir spraginėja svaigti, susirinkti naujai žybsinčių, bet tų pačių lūkesčių. Nenorėjau nieko tikėtis. Pavargau nuo nusivylimų ir mirštančių svajonių.
Bet... svajoju toliau. Turbūt tiesiog tokia esu.
REZOLIUCIJOS:
labanaktis
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
mintys tavo laukiamos: