ne, tik ne šiąnakt: žvaigždynai skalaujami žvakių
skaidrėja, plečias kažkas tarytum erdvė manyje -
ar tau pažįstamas jausmas, kai šiurpų vidurnaktį
esame tarsi kartu ir mus kviečia vienoda tamsa
J.KELERAS
mano šulinys išsekęs. nebesukuriu savų eilių.
net sutirpusius iš ilgesio žodžius pasamonė,
kuri kuždėjo, nutilo nesvaiginama tavų beprotiškų AKIŲ
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
mintys tavo laukiamos: