Matematika priverčia mane mąstyti apie meilę. Nežinau kodėl, tikrai. Nuolat, tai nevaldoma.
Ir šiandien, aš sėdžiu prie popieriais nukloto stalo, medžiai šoka blaškomi ir stumdomi vėjo, vasara miršta, o tiršti debesys lenktyniauja vakarų kryptimi, kol mano mintis kedena Šopenas ir Debiusi.
Pastarąjį mėnesį daug laiko namie praleidau viena. Ir kai viskas nusčiūdavo, išgirsdavau nepaprastai grakščią, girdimą tik nurimus ir įsiklausius, melodiją pianino, mistišką ir viliojančią.
Vis ta pati, pasikartojanti kas porą dienų. Ir tik ta.
Man labai patiko. Šiek tiek svaigino. Bandžiau jos ieškoti, bandžiau klausti, bet negalėjau rasti. Ir dėl to patiko dar labiau, nepasiekiama, mistiška, melodija iš nežinia kur. Labai girdėta, bet nepažinta.
Ir vakar, jau nebesistengiau ieškoti. Bet atradau. Netyčia. Širdis nusčiuvo. Juk tai tatai.
Mėnesiena
Ir dabar, grojant klasikiniams kūriniams, neišspręstiems veiksmams pašaipiai vėpsant, mano akys rausėsi tuose nesustojančiuose debesyse, o mano mintys labai labai sukos. Ir pati savo širdį sudaužiau, iki išbalimo išgąsdinau mažą mergaitę savyje, kai netikėtai supratau
meile netikiu
nebuvo jokio lūžio, tiesiog. Nors tai gana juokinga, kadaise, nepažinojau kitos tokios, tokios naivios ir viltingos meilės troškimu gyvavusios dvaselės, kaip idiotiškai naivią save. Aš savo viduje galbūt keičiuosi, ir bususi aš man ne be sava.
Eilutes akimis permetusi siela, atsiūsk man žodžių, prašau, kad žinočiau, kad debesys be gailesčio praplaukia ne pro vieną mane.
Ir šiandien, aš sėdžiu prie popieriais nukloto stalo, medžiai šoka blaškomi ir stumdomi vėjo, vasara miršta, o tiršti debesys lenktyniauja vakarų kryptimi, kol mano mintis kedena Šopenas ir Debiusi.
Pastarąjį mėnesį daug laiko namie praleidau viena. Ir kai viskas nusčiūdavo, išgirsdavau nepaprastai grakščią, girdimą tik nurimus ir įsiklausius, melodiją pianino, mistišką ir viliojančią.
Vis ta pati, pasikartojanti kas porą dienų. Ir tik ta.
Man labai patiko. Šiek tiek svaigino. Bandžiau jos ieškoti, bandžiau klausti, bet negalėjau rasti. Ir dėl to patiko dar labiau, nepasiekiama, mistiška, melodija iš nežinia kur. Labai girdėta, bet nepažinta.
Ir vakar, jau nebesistengiau ieškoti. Bet atradau. Netyčia. Širdis nusčiuvo. Juk tai tatai.
Mėnesiena
Ir dabar, grojant klasikiniams kūriniams, neišspręstiems veiksmams pašaipiai vėpsant, mano akys rausėsi tuose nesustojančiuose debesyse, o mano mintys labai labai sukos. Ir pati savo širdį sudaužiau, iki išbalimo išgąsdinau mažą mergaitę savyje, kai netikėtai supratau
meile netikiu
nebuvo jokio lūžio, tiesiog. Nors tai gana juokinga, kadaise, nepažinojau kitos tokios, tokios naivios ir viltingos meilės troškimu gyvavusios dvaselės, kaip idiotiškai naivią save. Aš savo viduje galbūt keičiuosi, ir bususi aš man ne be sava.
Eilutes akimis permetusi siela, atsiūsk man žodžių, prašau, kad žinočiau, kad debesys be gailesčio praplaukia ne pro vieną mane.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
mintys tavo laukiamos: