2013-09-29

mano vasaros vaisius. Garsiai Tylintis

Koks šaltas šiandien rugsėjo rytas. 

Ir vasara, atrodo, (buvo ir bus)taip toli... Štai, turiu dalyką, kuris dar nespėjo atvėsti šaltam rudeniui apgaubus. Į jį suplaukė upės mano energijos, greičiausiai bus radioaktyvus. Gal pažvelgus ir nepanašu, bet prie šio dirbau daug. Dažų sluoksniai sėlepė ankstesnius, kol viskas po truputį keitėsi ir vytėsi. "Garsiai Tylintis" - pareiškė/pavadino mano tėtis, apsidžiaugęs, kad ne jis vienas šeimoje šyzo. Su juo daug tariaus. Ir ilgiausiai užtrukau ir šiek tiek pavargau su tuo, kas kaip tik atrodo to reikalavo mažiausiai. Fonas. Mano galvos skausmas.  Bet, visgi. Patenkinta, aš. Šiuo paveikslu, be eskizų, išankstinio plano, tikslo ar būtinybės būti. Tiesiog ėmiau teptuką ir žiūrėjau, kaip pasamoniniai demonai ir vaidilutės juo šoka.

Atiduodu kritiką jums į rankas!

2 komentarai:

mintys tavo laukiamos:

Related Posts Plugin for WordPress, Blogger...