2013-10-04

kaip mes, paukštės, skraidėm po tiltais virš stiklų duženų


I. Valantinaitės eilėraštis 

Mergina - paukštis po tiltu

Tu - tiltas.
Visas, nedalomas, pilnas.
Niekieno pusėj.

Aš mergina - paukštis.
Įsipjaunu pirštą bandydama 
išraižyti svo vardą ant tavo turėklų.

Per tave neperskridus.
Pleistras ant žaizdelės.

Eskalatoriai, nuo nemigos raudona lifto akis, lėktuvai
juokiasi iš manęs, kai nebegaliu pakilt.

Nusisegiau sparnus -
jais nešina choristė po Kalėdinio vaidinimo.

Ledo užuolaidoms paslėpus undines
ateisiu po akmeniniu tavo dangum laukti pavasario,
kol mano kasdienybės upė sugis.

Žiūrėsiu į tave iš apačios,
ažvertusi galvą, kol ši nutirps.

Visai kaip filmuose
per valandą ateis pavasaris.





1 komentaras:

mintys tavo laukiamos:

Related Posts Plugin for WordPress, Blogger...