I. Valantinaitės eilėraštis
Mergina - paukštis po tiltu
Tu - tiltas.
Visas, nedalomas, pilnas.
Niekieno pusėj.
Aš mergina - paukštis.
Įsipjaunu pirštą bandydama
išraižyti svo vardą ant tavo turėklų.
Per tave neperskridus.
Pleistras ant žaizdelės.
Eskalatoriai, nuo nemigos raudona lifto akis, lėktuvai
juokiasi iš manęs, kai nebegaliu pakilt.
Nusisegiau sparnus -
jais nešina choristė po Kalėdinio vaidinimo.
Ledo užuolaidoms paslėpus undines
ateisiu po akmeniniu tavo dangum laukti pavasario,
kol mano kasdienybės upė sugis.
Žiūrėsiu į tave iš apačios,
ažvertusi galvą, kol ši nutirps.
Visai kaip filmuose
per valandą ateis pavasaris.
Gera išraiška
AtsakytiPanaikinti