švenčiant ateinančias šventes ir praėjusias

Man visada lengviau suklijuoti įrašą, kai pradedu nuo nuotraukų. Tad pradėjau nuo šios. Ji man labai patiko.

Tada nusprendžiau, kad jos neužtenka. Kad reikia daugiau iliustracijų dienai apie kurią noriu papasakoti.

Laikas: Besibaigiantys dutūkstančiaitryliktieji. Gruodis. Netoli kūčių. Viskas prasidėjo antrą po vidurdienio.

Vieta: Prigrūsta knygų. Į nišą, kurioje glaudžiai įsikūrėm, prisinešėm papildomų baldų iš kitų pakampių, kad susėsti tilptų visa dviženklė šutvė. Sienas dengė rusų kalba prirašytomis knygomis užpildytos lentynos. Tarp jų paslėpėme tą dieną įamžinusį, visų rankomis aprašytą dokumentą. Atminčiai. Labai kraupioj, gausiai akademiniais piešiniais iliustruotoj knygoj apie medicinines operacijas. Ta kavinukė nuostabi. Pradedant jaukiais dideliais kakavos puodelias, baigiant mirtinai mielu baltu cucaku. Pašūkavę ir išbaidę visus lankytojus išėjome pasivaikščioti po senamiesčio gatves. Netyčia užkopėme į Gedimino kalną. Po visko, atsidūriau jaukiuose svečiuose. Buvo taip sunku prisiversti grįžti namo.

Atmosfera: Jauki grūstis. Viskas miela. Kakava ir dar daugiau šokolado. Fotoaparatai. Energija. Šeimyniška betvarkė. Šneku ir šurmulinga. Linksma. Verta dėti prisiminimams. Smagumo psichozė. Garsu. Dainos ir šokiai. Blykstės. Tamsa. Mūsų galybė, visa žmonių krūva. Sušyla sušalę kojų pirštai. 

Daug tą dieną nutiko mažų mielų dalykų. Visko neišvardinčiau norėdama. Ir nieks tiek daug nesivargintų skaityt. Jei pasivargino bent tiek. Tad sustosiu. Šį mėnesį pradėjusi šnekėt tiesiog nebegaliu sustot. Tai veda žmones iš proto. 

Nueinu miegot pilna galva spyglių. (Tupiu po eglute) Gal tai ženklas, kad kūčios bus greit.

Saldžiausių!